Gailestingojo Jėzaus seserų kongregacija – kun. Mykolo Sopočkos įkurta moterų vienuolių katalikiška kongregacija.
Įkvėpimo įkurti kongregaciją suteikė ses. Faustinos Kovalskos patirti apsireiškimai. 1935 m. ji suvokė, kad turėtų atsirasti nauja vienuolių kongregacija, skirta Dievo gailestingumui. Visa tai vyko Vilniuje, dabartiniuose kongregacijos vienuolių namuose. Ses. Faustina buvo įsitikinusi, kad Jėzus jai kalba ne tik tiesiogiai, bet per žmones, ypač nuodėmklausį.
Mirus ses. Faustinai kun. M. Sopočka jautėsi atsakingas už gailestingumo kūrinio įgyvendinimą. Stengėsi, kad būtų įteisinta Dievo gailestingumo šventė, leido Gailestingojo Jėzaus brošiūras ir paveiksliukus. Karas paskatino Dievo gailestingumo plėtrą. Kun. M. Sopočka, nepaisydamas draudimo, rengė Katalikų inteligentų sąjungos ir Marijos solidacijos susitikimus. Klausytojus ragino vadovautis pasitikėjimu, o kalbėdamas apie ses. Faustiną kaitino jų protus tiesomis apie Gailestingumą.
1941 m. pas kun. Sopočką atvyko Jadvyga Osinska, kuri pareiškė, kad „nusprendė pasiaukoti Gailestingiausiojo Išganytojo tarnystei ir įsteigti naują kongregaciją ar kažką panašaus Dievui šlovinti Jo beribiame gailestingume“. Prie jos prisidėjo Izabelė Naborovska.
Po metų kun. Sopočka pradėjo formacijos susirinkimu su šešiomis kandidatėmis. Netrukus susitikimai nutrūko, kai kun. Sopočka, kuriam grėsė suėmimas, buvo priverstas išvykti iš Vilniaus. Pirmojo šešetuko dvasinę globą patikėjo kun. prelatui Leonuo Žebrovskiui, o vienuolių formaciją abitų nedėvinčių Angelų seserų kongregacijos generalinei vyresniajai Alozai Gilevskai ir ses. Helenai Majevskai.
Nepaisant atskyrimo, Steigėjas jautėsi atsakingas už besikuriančią kongregaciją. Tai liudija jo gausus susirašinėjimas iš tų laikų. 1942 m. balandžio 11 d. Atvelykio išvakarėse (apsireiškimuose Faustinai Jėzus šią dieną skyrė Dievo Gailestingumo šventei) pirmosios šešios kandidatės davė vienuolių įžadus. Šis įvykis minimas Vilniaus karmelitų kronikoje: „Čia įsikūrė nauja ses. Faustinos Kovalskos Dievo Gailestingumo kongregacija ir pirmosios seserys davė savo įžadus“. Naujos kongregacijos narės įžadus atnaujindavo kasmet. 1944 m. lapkritį vykusių įžadų iškilmėms vadovavo ir juos priėmė pats kun. Mykolas Sopočka, 1994 m. rugpjūtį grįžęs iš slėptuvės.
Susiklosčius naujajai politinei padėčiai, į kurią II pasaulinio karo pabaigoje pateko ir Lenkija, seserys nusprendė išvykti iš Vilniaus. Kun. Sopočka, jausdamasis atsakingas už naujosios bendrijos ateitį, 1946 m. perdavė seserims lotynišką konstitucijos tekstą. Lenkijoje besikuriančią kongregaciją ėmė globoti jėzuitas tėvas Vladyslavas Vantuchovskis. Jam tarpininkaujant Didžiosios Lenkijos Gožuvo apaštališkasis administratorius kun. Edmundas Novickis suteikė seserims leidimą bendrai gyventi ir dirbti Gožuvo vyskupijoje. Iš kelių siūlomų vietų seserys pasirinko Myslibožą. 1947 m. rugpjūčio 25 d. pirmosios seserys pradėjo ten bendrijos gyvenimą. Bažnytinės valdžios potvarkiu trys seserys atliko kanonų noviciatą pas Šymanovo Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo kongregacijos seseris. Joms grįžus naujasis apaštališkasis administratorius kun. Zygmuntas Šelionžekas 1955 m. rugpjūčio 2 d. išleido dekretą, kuriuo kongregacija buvo patvirtinta pagal vyskupijos teisę ir buvo leista vilkėti abitus.
Dabar Gailestingojo Jėzaus seserų kongregacijai priklauso bemaž penkiasdešimt vienuolių namų, įsikūrusių visame pasaulyje.
Generaliniai namai
Ks. Kard. St. Wyszyńskiego g. 169, Didžiosios Lenkijos Gožuvas
ČIA rasite daugiau informacijos apie Gailestingojo Jėzaus seserų kongregaciją (tinklalapis lenkų kalba)