Ši „Vilties laukų“ kampanija yra skirta Šv. Jonui Pauliui II paminėti. 2020-ieji Lietuvoje ir Lenkijoje buvo paskelbti Šventojo Jono Pauliaus II metais.
2020 metų spalį pasodinti narcizų svogūnėliai – pergalės, altruizmo ir vienybės su ligoniais simbolis – jau dygsta ir netrukus suformuos „Vilties laukus“.
Prieš 16 metų, 2005 metų balandžio 2 dieną, Šv. Jonas Paulius II iškeliavo į Dangiškojo Tėvo namus. Būtent šiais metais tą dieną minime ir Didįjį penktadienį.
Norėdami pagerbti Popiežių ir susipažinti su jo mokymu bei išgyventi Didžiojo penktadienio slėpinį, balandžio 2 d. 12 val. hospiso savanoriai ir bendruomenės nariai „Vilties bėgime“ išvyks po vieną į vietas, susijusias su Šv. Jonu Pauliumi II Vilniuje ir „Vilties laukais“.
Simbolinė keturiolikos bėgikų estafetė bėgs per keturiolika taškų Vilniuje, sukurdama keturiolika Kryžiaus kelio stočių.
Kiekvienas dalyvis apmąstys Kryžiaus kelio stotis, kuriam apmąstymus parašė mūsų Globėjas – palaimintasis kun. Mykolas Sopočka.
Estafetę baigsime Gailestingumo valandą melsdamiesi prieš Aušros vartų Gailestingumo Motinos paveikslą, patikėdami jai hospiso misiją, pacientus ir jų šeimas, geradarius, visus jus ir prašydami greitos pandemijos pabaigos.
Tose vietose, kur raidžių JP II forma žydės vilties gėlės narcizai, pastatysime informacines lenteles „Vilties laukai“. Skaitydami užrašą ant jų žinokime, kad „Viltis ateina pas žmogų kartu su kitu žmogumi“ (Dante Alighieri)
Eikime į ateitį su viltimi ir skleiskime ją… „Jėzau, pasitikiu Tavimi“ teduoda mums stiprybę.
Būkime širdimi ir malda kartu – nuotoliniu būdu, bet su artumu ir viltimi.
Pal. kun. Mykolo Sopočkos Kryžiaus kelio apmąstymai: http://www.faustyna.eu/lt/zgrom_pl2.htm
ses. Michaela ir hospiso bendruomenė
Šv. Jono Pauliaus II-ojo citatos:
1.Kristus apie save sako, kad Jame sutelktos visos žmogaus kančios, kurios iš tikrųjų virto Jo kančios, mirties ir prisikėlimo paslaptimi. Kryžiaus triumfas suteikia kančiai naują dimensiją: išpirkimo vertę.
(Homilija, Los Andželas, 1987 m. rugsėjo 15 d.)
2. Kristus niekada nesutiks, kad žmogus būtų pripažintas – arba pats save pripažintų – tik gamybos įrankiu; kad tik remiantis tuo, žmogus būtų „matuojamas“ ir vertinamas. Kristus niekada su tuo nesutiks. Tam Jis atsigulė ant kryžiaus, tarsi ant didžiojo žmogaus dvasinės istorijos slenksčio, kad pasipriešintų bet kokiam žmogaus degradavimui. Net jeigu to priežastis būtų darbas. (1979)
3. Nebijokite. Kristus nugalėjo pasaulį. Jis su Jumis per amžius.
(Homilija, Manila, 1995 m. sausio 15 d
4. Niekas kita taip žmogui nereikalinga kaip Dievo gailestingumas – ši maloninga, atjaučianti meilė, kuri žmogų iškelia aukščiau jo silpnumo į begalines Dieviškojo Šventumo aukštumas. (Krokuva, Lagievnikai, 1997 m. birželio 7 d.)
5. Kančia pasaulyje egzistuoja tam, kad išlaisvintų meilę.
6. Rodydamas mums gailestingumą, Dievas tikisi, kad būsime gailestingumo liudytojai šiandieniniame pasaulyje. (Homilija, Krokuva, 2002 m.)
7. Žmogus, kuris žudo Dievą, nesustos ir prieš nužudydamas kitą žmogų. Tas galutinis stabdys yra Dieve. (Homilija, Turinas, 1980 m. balandžio 30 d.)
8. „Nebijokite nei žmogaus silpnumo, nei jo didybės! Žmogus visada yra didis, taip pat savo silpnumu.
9. „Reikia prisiminti apie nuolatinį dėkingumą už dovaną, kuria žmogus yra kitam žmogui”.
10. „Dievas ypač pamilo vargšus. Jų veiduose atsispindi Kristus.“
11. Rūpinimasis sergančiaisiais ir kenčiančiaisiais yra neatsiejamas nuo Bažnyčios gyvenimo ir misijos. Nuo pat pradžių Bažnyčia prisipažįsta, kad ją pašaukė Kristus, kuris jai davė atsakomybę rūpintis vargšais, silpnaisiais, sergančiaisiais, kenčiančiaisiais, verkiančiaisiais ir tais, kurie patys negali apsiginti.
Tai reiškia, kad kovodami dėl kančios palengvinimo ir bandydami ją išgydyti, jūs taip pat liudijate krikščionišką kančios supratimą. Kovoje su skausmu išraišką randa tikėjimas gyvenimo ir mirties tikslingumu. Ši kova yra vienas iš krikščioniškuoju tikėjimu pagrįstos pasaulėžiūros pamatų.
(Homilija, Los Andželas, 1987 m. lapkričio 15 d.)
12. Be to, kas tik nukreipta prieš pačią gyvybę, kaip antai bet kokia žmogžudystė, genocidas, abortas, eutanazija ir apgalvota savižudybė; kas tik pažeidžia asmens neliečiamumą, kaip žalojimas, kūno ar dvasios kankinimas, bandymai pavergti pačią sielą; kas tik prieštarauja žmogaus orumui, kaip nežmoniškos gyvenimo sąlygos, savavališkas kalinimas, trėmimas, vergija, prostitucija, prekiavimas moterimis ir jaunuoliais; taip pat žeminančios darbo sąlygos, kuomet su darbininkais elgiamasi kaip su grynais pelnymosi įrankiais, o ne kaip su laisvais ir atsakingais asmenimis, – visi šie ir panašūs dalykai yra gėdingi. Jie nuodija žmogiškąją civilizaciją, ir labiau pažemina tai darančiuosius negu skriaudžiamuosius. Jie taip pat skaudžiausiai pažeidžia Kūrėjo garbę.(Enciklika Evangelium vitae, 1995)
13. „Žmogus yra didis ne tuo, kiek turi turtų, bet tuo, kuo jis yra; ne tuo, ką turi, bet tuo, kuo dalijasi su kitais.“
14. „Tegul kryžius, it tiltas jungiantis žemę ir dangų ir žmones apjungdamas tarpusavy, auga mūsų žemėje į didelį medį, duodantį išganymo vaisius.“