Gegužės 7 diena Pal. Kun. Mykolo Sopočkos hospiso bendruomenės gyvenime buvo ypatinga ir išskirtinė – II Kampanijos „Vilties Laukai 2015/2016“ finalas ir Nacionalinio Gailestingumo Kongresas.
Iškilmingas II Kampanijos „Vilties Laukai 2015/2016” finalas ir Nacionalinis Gailestingumo Kongresas Gailestingojo Jėzaus planuose susiliejo į vieną didelį džiaugsmą Hospise, kuris prasidėjo išskirtinėmis konferencijomis. Pirmosios konferencijos palydėtojas Kun. Hab. Dr. Radoslavas Kimša, dalyviams padėjo rasti vidinius raktus, leidžiančius naujai suprasti Gailestingumą. „Siunčiu Tave su mano gailestingumu. Atleidimas kaip Dievo Gailestingumo patyrimas ir suteikimas“, tokiais konferencijos raktiniais žodžiais kun. Radoslavas beldėsi į asmeninę žmogaus patirtį santykyje su Dievo Gailestingumu.
Medicinos mokslų dr. Anna Oronska savo konferencijoje ragino ieškoti atsakymų į daugelį klausimų, kurie kyla kuomet artimas serga. „Artimo žmogaus liga ir kančia tai dovana ar prakeiksmas?”- tokiais žodžiais pasitiko lektorė savo klausytojus, leidusi naujai pajusti artimo žmogaus ligos kelią, kitaip permąstyti savo išgyvenimus, gebėti savo likime atrasti Dievo meilės ženklus, kurių vienas – Hospisas.
Pertraukos tarp konferencijų metu ir po jų, dalyviai aplankė Mugę, kurios metu galėjo aukoti Pal. Kun. Mykolo Sopočkos hospiso reikmėms įsigydami širdžiai mielų daiktų, klausėsi koncerto, kurio metu per muzikos garsus buvo kalbama sieloms. Romansų atlikėja Liuba Nazarenko privertė ne vieną nubraukti ašarą, kuomet skambėjo žodžiai skirti mamoms, apdainuojantys laimingą ir nerūpestingą vaikystė, gimtus namus ir gyvenimo tolius. Jaroslavo Krulikovskio virpinamos gitaros stygų garsai ragino įsiminti žodžius „Viltis Mano širdyje” ir nenustoti jų kartoti pasitikint Viešpačiu.
Šią dieną Hospisas buvo užtvindytas žmonėmis, kurių širdys pilnos vilties. Džiaugiamės, kad vėl galėjome patirti ir išgyventi vienybę, artumą vieni su kitais. Dėkojame visiems, kurie tomis dienomis buvo su Hospiso bendruomene ir išreiškė vienybė su sergančiais. Jūsų pagalba Hospisui yra labia svarbi, liudijanti apie Gailestingumo darbus vienijantis su nepagydomai sergančiais asmenimis.
Visų šventės dalyvių gerų ir mylinčių širdžių ženklas-Hospiso pastato apkabinimas susikibus rankomis, kurio metu buvo apglėbtas visas Hospiso gyvenimas ir Jo idėja-suteikti pagalbą ir Viltį. Čia buvo galima pajusti Vilties jėgą ir galią, kuri susideda iš mūsų visų: ligonių, jų artimųjų, svečių, draugų ir savanorių, darbuotojų ir visų, kuriems Gailestingumas yra neatsiejama gyvenimo dalis. Šis veiksmas buvo vainikuotas mūsų Hospiso kapeliono kunigo Jaroslavo Spiridovič bendra malda ir palaiminimu visiems susirinkusiems.
Sekmadienio rytas hospise buvo pilnas džiaugsmo, kaip mūsų ligoniai atėjus metui, grįžta pas Tėvą, taip ir Gailestingojo Jėzaus paveikslas trumpam sugrįžo į vietą, kurioje buvo tapytas. Šeštadienio susitikimas hospiso kiemelį pripildė vilties, kuri nematomais žiedais nuklojo taką Gailestingojo Jėzaus paveikslui. Po Vizito ir maldų Gailestingojo Jėzaus seserų koplyčioje, Hospiso slenkstį peržengė Vatikano Valstybės sekretorius Kardinolas Pietro Prolin su palyda, kuris, kaip popiežiaus Prančiškaus legatas susitiko su visas pacientais, juos laimino ir dovanojo Rožinius linkėdamas stiprybės ir pasitikėjimo Dievu. Mūsų personalas galėjo dar kartą įsitikinti koks svarbus yra jų darbas, kokios svarbios jų rankos ir širdys, liudijančios gailestingumą bei meilę žmogui.
Šių dienų išgyvenimai pripildė Pal. Kun. Mykolo Sopočkos hospiso bendruomenė didesnės jėgos bei vilties ir toliau tarnauti ligoniams ir jų šeimoms.
Ypatingai norime padėkoti mūsų prelegentams, kurie mums priminė atleidimo, ligos ir jos priėmimo vertę ir svarbą, žiniasklaidos atstovams ir visiems dalyviams už jų palaikančias ir atviras širdis..
Dėka visų čia dalyvavusių, galime patvirtinti, kad „Viltis neįmanomą padaro įmanomu“