Hospisas rūpinasi nepagydomomis ligomis sergančiais žmonėmis, kuriems ligoninė nebegali padėti.

Hospiso istorija

Pradžia

Oficialiai pirmasis ir vienintelis Lietuvoje hospisas, Pal. kun. Mykolo Sopočkos hospisas Vilniuje, buvo iškilmingai atidarytas 2009 m. vasario 11 d. – Pasaulinę ligonių dieną. Tą dieną Gailestingojo Jėzaus seserų kongregacijos namai tapo susitikimo vieta plačių pažiūrų ir širdžių žmonėms, kuriuos suvienijo kančios, ligos ir pagalbos mirštantiesiems idėja. Būtent tada buvo paskelbta apie hospiso įkūrimą, o visą darbą savo ir J. E. Audrio Juozo Bačkio vardu palaimino vyskupas Juozas Tunaitis.

Gailestingumo paženklinta vieta

Šios vietos istorija siekia kur kas toliau, jos simbolika gilesnė. Mažai kas prisimena, kad prieš karą čia gyveno kunigas „apvaliais akinukais“ M. Sopočka, sesers Faustinos Kowalskos išpažinėjas. Jis vienintelis tikėjo, kad vienuolei pasirodo pats Dievas. Vėliau jis liepė čia studiją turėjusiam dailininkui Eugenijui Kazimierowskiui pagal jos nurodymus nutapyti Gailestingojo Jėzaus paveikslą „Jėzau, pasitikiu Tavimi“. Kartu tarp šio pastato sienų buvo įkurta Gailestingojo Jėzaus seserų kongregacija pagal Jėzaus žinią, kurią sesuo Faustina perdavė savo išpažinėjui. Per Antrąjį pasaulinį karą tiek ordino įkūrėjas tėvas M. Sopočka, tiek pirmosios vienuolės pasitraukė iš Lietuvos. Beveik pusę amžiaus apleistą pastatą perėmė netoliese esančio kalėjimo administracija, kuri, iš pirmo žvilgsnio, neturėjo nieko bendra su gailestingumu.

Trys zlotai ir auka

Kartą pradėta gailestingumo žinia nesibaigė. Bažnyčiai atgavus sovietų valdžios konfiskuotą turtą, kardinolas Audrys Juozas Bačkis čia įsikūrusio ordino seserims pasiūlė grįžti ir įkurti pirmąjį hospisą. 2007 m. Lietuvoje buvo priimtas paliatyviosios pagalbos įstatymas, o po metų vyresnieji nukreipė seserį Michaelą Mariją nuo Aušros Vartų Dievo Motinos į Lietuvą, patikėdami jai misiją įkurti pirmąjį šalyje hospisą suaugusiesiems. Kas galėjo numanyti, kad jos religinis vardas taps įžanga į gailestingumu paženklintą istoriją vietoje, esančioje mažiau nei 10 minučių kelio nuo Aušros Vartų? Savo vyresnybei davusi neigiamą atsakymą, po trejų metų sesuo Michaela galiausiai persigalvojo. Neatsitiktinai tai įvyko per Mišias, kurių metu tėvas Sopočka buvo paskelbtas palaimintuoju. Trys zlotai smulkiomis monetomis – tiek vienuolė turėjo jai patikėtai misijai pradėti. Auka iš gėlininkės Gožuvo kapinėse, kurias ji aplankė išvykimo į Vilnių dieną.

Vilties kalva

Pastato Rasų gatvėje renovacija prasidėjo 2008 m. Po penkerių metų griuvėsiai virto tvarkingu šviesiu pastatu su keturiolika lovų. 2013 m. į stacionarinį hospisą buvo priimtas pirmasis pacientas. Tuo pat metu pradėjo veikti namų hospisas, o nuo 2020 m. veikia ir pirmasis Baltijos šalyse vaikų hospisas. Įstaigoje vienu metu gali būti apgyvendinta dvylika mažųjų pacientų.

Kasmet hospise slaugoma daugiau kaip 300 žmonių ir jų šeimų narių. Namų hospiso skyriuje kartais aptarnaujama iki 60 žmonių. Tai įstaiga, kurioje rūpinamasi tiek suaugusiais, tiek mažaisiais pacientais, jie gauna būtiną medicininę pagalbą, dvasinę paramą, saugumo ir artumo namuose jausmą. Ant Vilties kalvos iškilęs hospisas yra žmonių širdžių vaisius, kuris nebūtų atsiradęs, jei ne daugiau kaip 200 įmonių ir įstaigų bei viso pasaulio geros valios žmonių pagalba ir dosnumas.

Kaip padedame?

Hospiso stacionaras

Namų hospisas

Vaikų hospisas

Neatlygintina įrangos nuoma