Gruodžio 29 dieną Pal. Kun. Mykolo Sopočkos hospiso konferencijų salėje įvyko iškilmingas mūsų susitikimas su lenktynininku Benediktu Vanagu ir Sebastianu Razwadowskiu, kurie tiesiai iš hospiso išvažiavo į oro uostą ir iš ten išskrido į Pietų Amerikos kontinentą, kad startuotų 2016 metų Dakaro Ralyje.
Šio Ralio ypatumas lietuviškai-lenkiškam ekipažui yra tai, kad Sportininkai savo dalyvavimą šiame didžiausia pasaulyje Ralyje skyrė pirmajam hospisui Lietuvoje.
Į spaudos konferenciją atvyko daugybė žurnalistų (lietuviškų ir lenkiškų žiniasklaidos priemonių), garbingų svečių, Lietuvos Respublikos Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramkienė, Česlav Okinčic – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras, Vladas Benkunskas – Vilniaus miesto vicemeras.
Pilnoje hospiso konferencijų salėje buvo hospiso darbuotojai, savanoriai bei lenktynininkų šeimos nariai. Nepaprastai širdingoje atmosferoje vykstančiame susitikime abu lenktynininkai vieningai teigė, jog jiems didelė garbė būti Hospiso ambasadoriais. „Esame labai pagerbti, kad ses. Michaela paprašė mūsų būti hospiso ambasadoriais. Mums didelė garbė reprezentuoti tokia kilnią inciatyvą“ – neslėpė savo emocijų Sebastian Rozwadowski.
Jam antrino ir Benediktas Vanagas, kuris pabrėžė, kad paskambinus ses. Michaelai ir pasiūlius tapti hospiso Ambasadoriumi, neturėjo jokių dvejonių.
Abu sportininkai teigė, kad sunkumai, kurie jų laukia Dakre, neprilygsta tiems sunkumams su kuriais kasdien kovoja hospiso pacientai.
Buvę hospiso pacientai Digna ir Jonas, kurie laimėjo savo Dakarą, kovodami su liga, susigraudinę dėkojo ne tik hospiso personalui, bet ir lenktynininkams padėkojo už jų kilnią iniciatyvą ir pagalbą tokiems kaip jie. Taip pat linkėjo sportininkams pergalės, užtikrindami dvasinę paramą ir maldą.
Po spaudos konferencijos Benediktas Vanagas ir Sebastian Rozwadowski aplankė hospiso pacientus. Po to, gavę kunigų palaiminimą su garsiais hospiso šeimos plojimais, išvyko į oro uostą. Žinome, kad kartu „nuvažiuosime, laimėsime“
Tadeuš Andžejevski