Įpusėjome, vadinasi.
Dakaras, specialus psichologinis reiškinys. Kai jo nėra – lauki. Kai esi jame, lauki kada baigsis 🙂
Poilsio diena įprastai simbolizuoja iššūkio vidurį. Nesiplėsiu, kad dalyvavimas Dakare nėra sunkiausia jo fazė. Koncentruočiausia? Taip. Pasiruošimui išeina daugiau energijos.
Kur mes esame? Buvimas TOP 10 ar aplink šią poziciją manęs nestebina. Septintas Dakaras – laikas, kai pradedi jį suprasti. Jei naudoji loginį mąstymą, galima net suvokti kokie dėsniai čia galioja. Ką reikia daryti ir kaip elgtis, kad galėtum generuoti tinkamą rezultatą. Aišku nereikėtų apsigauti, tai „šiek tiek“ sunkiau ir sudėtingiau nei žodžiai. Taigi, greičio mes turime. Buvo laikas, turėjome per daug. Ultramaratonas reikalauja stabilumo. Stabilumas ateina tik su patirtimi. Patirties jau esame pakaupę.
General Financing# teamPitlane – kuria didžiuojuosi, kalibruojamės veikti darniai, suprasti vieni kitus.
Pastarieji porą metų buvo nelengvi. Būna, turi planą, bet nutinka priežasčių, kurios tą planą keičia. Tada turi turėti stiprybės pradėti viską atsitraukus keletą žingsnelių atgal. Nepvyko vėl? Ką gi reiks veikti dar kartą. Pasidavei? Taip tau ir reikia (šiuo atveju ne apie mus).
Įpusėjus šių metų Dakarą esame sudėję gerus pagrindus tolimesniam veikimui. Gerai pasirodyti šiame sudėtingiausiame autosporto iššūkyje pasaulyje, nekaupiant teigiamų tarpinių finišų nėra įmanoma. Aišku, niekas nėra apdraustas nuo klaidos, kokia ji bebūtų. Kas kas, bet aš tai tą tikrai žinau 🙂
Kokia strategija antrai Dakaro pusei? Tiesa pasakius, šiandieną svarstysime. Iki šiol buvo svarbu gerai atlikti pradžią. O gera pradžia, pusė darbo 🙂 Maratonuose, ilguose procesuose, svarbu išdėlioti tarpinius finišus, nes tik matant juos, yra aišku, kokių priemonių reikia imtis, kad turėtum geriausią įmanomą rezultatą.
Atleiskite, kad nėra dramos. Specialiai nekursime, prigaminam ir taip kartais 🙂
Photo: Rytis Šeškaitis
