Tai tik dalis tiesos. Hospiso priežiūra gali būti teikiama visur, kur jos reikia, net ir namuose, jei paciento būklė tai leidžia. Vilniaus hospisas teikia pagalbą ne tik stacionare, bet ir pacientams jų namuose (daugiau žr. Namų hospisas).

Rūpintis ir slaugyti mylimą žmogų nėra gėda. Hospiso priežiūra – geriausia įmanoma sunkios ligos priežiūra, kai gydymas ligoninėje jau baigtas. Tai išskirtinė priežiūra ir ypatinga vieta, kupina gerumo ir meilės. Hospiso specialistų ir savanorių komanda stengiasi pagerinti pacientų gyvenimo kokybę, palengvindama jų negalavimus, malšindama skausmą ir teikdama psichinę bei dvasinę paramą tiek pacientams, tiek jų šeimoms. Hospise Anapilyn iškeliavusių ligonių šeimõs nariai prisimena hospisą kaip ypatingą vietą, kupiną empatijos, supratimo ir pagarbos. Pažinkite šias jaudinančias istorijas.

Kai netolimoje ateityje atsiranda mirties šešėlis, belieka dvi galimybės: prarasti viltį arba gyventi visavertį gyvenimą, džiaugiantis kiekviena diena. Hospiso priežiūros tikslas – sudaryti kuo patogesnes sąlygas ir užtikrinti gerą gyvenimo kokybę, kai pati liga negali būti išgydyta. Hospisas suteikia viltį gyventi visavertį gyvenimą per likusį laiką. Tai laikas ir erdvė, skirta išgydyti ir atkurti paciento ir jo šeimos bei artimųjų santykius, kuriems kovojant su liga, taikant agresyvų gydymą, paprastai nebelieka laiko. Daugelis šeimų, kurių artimieji mirė gavę hospiso priežiūrą, apie hospisą kalba su dėkingumu, pabrėždamos raminantį žinojimą, kad buvo padaryta viskas, kas įmanoma, jog jų mylimas žmogus mirtų ramiai ir be skausmo.

Nepaisant stiprios konfrontacijos su ištikusia liga, ne kiekvienas sugeba su ja susitaikyti. Hospisas ne tik padeda suvokti esamą padėtį, bet susitaikyti su savo mirtingumu, suteikdamas galimybę sąmoningai išgyventi kiekvieną likusią dieną.

Pacientai, kuriems teikiama hospiso priežiūra, ir jų šeimos nariai hospiso slauga ir parama gali pasinaudoti daug anksčiau. Svarbu prisiminti, kad hospiso priežiūra yra veiksmingiausia, kai ji pradedama teikti kuo anksčiau. Tai leidžia anksčiau valdyti ir gydyti ligos simptomus, malšinti skausmą, gerinti paciento gyvenimo kokybę ir santykius su šeima bei hospiso komanda.

Galima sakyti, kad yra visiškai atvirkščiai. Hospiso priežiūros tikslas – pagerinti gyvenimo kokybę taip, kad pacientas galėtų juo džiaugtis nepaisant savo negalavimų. Naudodamasis šia priežiūra jis ar ji gauna laiko pabūti su šeima ir draugais geriausios įmanomos būklės ir be skausmo. Pasitaiko atvejų, kai tokia priežiūra pailgina gyvenimą.

Nors dažniausiai hospise prižiūrimi vyresnio amžiaus žmonės, hospiso slauga skirta įvairaus amžiaus sergantiesiems. Ypatinga vieta yra vaikų hospisai arba hospisų vaikų skyriai, kurie specializuojasi padėti mažiesiems pacientams (žr. Hospisas suaugusiesiems, Vaikų hospisas).

Tiesa, kad dažniausiai į hospisus nukreipiami vėžiu sergantys ligoniai, pasibaigus jų gydymui ligoninėje. Tačiau yra daug pacientų, ypač mažųjų, sergančių kitomis ligomis. Jiems hospisas taip pat siūlo savo priežiūrą.

Šiame teiginyje nėra nė šešėlio tiesos. Paliatyvioji slauga yra rimta medicinos šaka. Hospise rūpinamasi žmonėmis, kurie serga nepagydoma liga, kai baigiamas jų gydymas ligoninėje. Tai reiškia, kad asmeniui reikalinga specializuota priežiūra, kurią gali teikti tik reikiamas kvalifikacijas ir žinias turintys specialistai. Vilniaus hospiso medicinos komandą sudaro specializuoti gydytojai, slaugytojai, psichologai, kineziterapeutai ir socialinis darbuotojas. Visa hospiso komanda stengiasi veiksmingai kovoti su ligos simptomais įvairiapusiu aspektu. Be to, hospise teikiama dvasinė ir socialinė priežiūra bei parama.

Hospiso pagalba ir parama jokiu būdu nepriklauso nuo ligonio socialinės padėties, vienišumo laipsnio ar šeimyninės padėties. Dalis pacientų gyvena vieni. Dalis jų turi artimųjų, kurie negali jais visapusiškai pasirūpinti. Hospisas siūlo savo paramą ir vieniems, ir kitiems.

Gydymas ligoninėje labai skiriasi nuo hospise teikiamos priežiūros ir paramos, kuri čia teikiama nemokamai. Hospiso slauga, atitinkanti kilnią misiją, apima ne tik pacientą, bet ir šeimą bei artimuosius, kurie labai dažnai jaučiasi prislėgti ir bejėgiai juos ištikusios nelaimės akivaizdoje. Be to, hospisas siūlo savo psichologinę ir dvasinę paramą tiek ligos metu, tiek po artimojo mirties. Daugelis hospisų siūlo vadinamąją „atodūsio“ paslaugą, kai hospiso komanda pasirūpina sergančiuoju tam tikrą laiką, leisdama išsekusiai šeimai atsikvėpti. 

Hospisas padeda ir palaiko ne tik pacientą, bet ir jo šeimą. Be to, ne tik artimo žmogaus ligos metu, bet ir po jo mirties.

Palaimintojo kun. Mykolo Sopočkos hospisas Vilniuje teikia pagalbą 7 dienas per savaitę, 24 valandas per parą ir visiškai nemokamai.