Vakar balandžio 10 d. Hospiso ambasadorės vilniečiams padovanoja spektaklį „Charonas“ Teatro studijoje ,,Atviras Ratas”, dalinamės labai gražiais ir jautriais kunigo Mykolo padovanotais prisiminimais apie Charoną!
„Prieš spektaklį dar kartą perskaičiau knygą „Apie mirtį ir mirimą“. Apie mirimą – nes juk „Charonas“ atrodė kaip tik būsianti istorija apie laikotarpį jau pasibaigus gyvenimui ir prasidėjus mirties procesui. Tačiau knyga atkakliai tvirtino, kad mirimas nėra mirties, bet gyvenimo dalis, o „geriausiai padėti ligoniams numirti galima stengiantis padėti jiems gyventi“, tad sujauktas šios minties žengiau į tamsią teatro studijos erdvę. Spektaklyje atsakymas spindėjo visu skaistumu – studijos tamsa švytėjo gyvenimu ir nei kiek – mirtimi. Mirimo procesas atsitraukė nuo mirties momento ir stipriai prisišliejo prie gyvenimo, dar daugiau – mirimas spektaklyje atvaizduotas net ne kaip natūrali gyvenimo dalis ar gyvenimo tąsa, bet kaip pats didžiausias gyvenimo užtaisas, kaip gyvenimo koncentratas, kuriame atrandama gyvenimo prasmė ir ištariami svarbiausi sprendimai. Mirimas – kaip Charono valtis iš vieno gyvenimo kranto į kitą. Gyvenimo, ne mirties krantą. Ir tuomet mirties visai nebeliko, teliko tik gyvenimas. Gyvenimas, Viešpatie, tavo ištikimiesiems tik pasikeičia, bet nenutrūksta (šv. Mišių malda).“
Ačiū spektaklio veikėjams už širdies dovaną, o visiems žiūrovams už norą leistis paskutinių gyvenimo akimirkų keliu, pažįstant grįžimą pas Tėvą ir pajaučiant artimo meilę!
Ses. Michaela