Kongregacija
Gailestingojo Jėzaus seserų kongregacija yra katalikiška moterų religinė kongregacija, kurią įkūrė tėvas Mykolas Sopočka kaip atsaką į sesers Faustinos Kowalskos apreiškimus.
Kongregaciją įkvėpė s. Faustinos Kowalskos apreiškimai – 1935 m. ji suprato, kad reikia įkurti naują religinę kongregaciją, skirtą Dievo Gailestingumui. Tai įvyko Vilniuje, dabartiniuose kongregacijos namuose. S. Faustina buvo įsitikinusi, kad Jėzus ne tik tiesiogiai kalbėjo su ja, bet darė tai per žmones, ypač išpažinėją.
Po sesers Faustinos mirties kun. M. Sopočka jautėsi atsakingas už gailestingumo darbo vykdymą. Jis skatino skelbti Dievo Gailestingumo šventę, leido lankstinukus ir Gailestingojo Jėzaus paveikslėlius. Karas prisidėjo prie Dievo Gailestingumo kulto plėtros. Nepaisant to, kad tai daryti buvo draudžiama, kun. M. Sopočka vadovavo Katalikų inteligentijos sąjungos ir moterų akademikių Marijos sodalicijos susirinkimams. Kalbėdamas savo klausytojams jis skatino pasitikėjimą, o minėdamas s. Faustiną uždegė klausytojų protus Gailestingumo tiesa.
1941 m. į kun. Sopočką kreipėsi Jadvyga Osińska, kuri pareiškė, kad „nusprendė pasišvęsti Gailestingojo Išganytojo tarnystei ir įkurti naują kongregaciją, kuri šlovintų Dievo begalinį gailestingumą“. Prie jos prisijungė Izabela Naborowska.
Po metų kun. Sopočka pradėjo formacijos susitikimus su šešiomis kandidatėmis. Tačiau jie netrukus nutrūko, kai kun. Sopočka, grasinamas areštu, turėjo palikti Vilnių. Pirmųjų šešių dvasinę globą jis patikėjo monsinjorui Leonui Żebrowskiui, o religinį ugdymą – seserims iš negyvenamųjų seserų angeliečių kongregacijos: s. Alozei Gilewskai – generalinei vyresniajai, ir s. Helenai Majewskai.
Nepaisant atsiskyrimo, steigėjas jautėsi atsakingas už besikuriančią kongregaciją. Tai liudija gausus jo susirašinėjimas šiuo laikotarpiu. 1942 m. balandžio 11 d., išvakarėse prieš Gailestingumo sekmadienį (apreiškimuose Faustinai Viešpats Jėzus šią dieną paskyrė Dievo Gailestingumo švente), pirmosios šešios kandidatės davė vienuolinius įžadus. Šis faktas užfiksuotas Vilniaus karmelio kronikoje: „Čia taip pat buvo įkurta nauja sesers Faustinos Kowalskos Dievo Gailestingumo kongregacija ir pirmosios seserys davė įžadus“. Naujosios kongregacijos narės kasmet atnaujindavo įžadus, o 1944 m. lapkritį įžadų ceremonijai vadovavo ir įžadus priėmė pats tėvas Mykolas Sopočka, 1944 m. rugpjūtį grįžęs iš slapstymosi vietos.
Susiklosčius naujai politinei situacijai, kurioje atsidūrė Lenkija Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, seserys priėmė sprendimą palikti Vilnių. Kunigas M. Sopočka, jausdamas atsakomybę už naujosios bendruomenės ateitį, 1946 m. seserims perdavė lotynišką konstitucijos tekstą. Lenkijoje besikuriančiai kongregacijai ėmė vadovauti tėvas jėzuitas Władysławas Wantuchowskis. Jam tarpininkaujant Didžiosios Lenkijos Gožuve (Gorzów Wielkopolski) apaštališkasis administratorius t. Edmundas Nowickis suteikė leidimą seserims pradėti bendruomeninį gyvenimą ir darbą Gožovo administracijoje. Iš kelių pasiūlytų pareigybių seserys pasirinko darbą Mylibuže. 1947 m. rugpjūčio 25 d. čia bendruomeninį gyvenimą pradėjo pirmosios seserys. Bažnytinės valdžios nurodymu, trys seserys atliko kanoninį noviciatą pas Nekaltai Pradėtosios seseris Šimanove. Joms grįžus, naujasis apaštališkasis administratorius t. Zygmuntas Szelążekas 1955 m. rugpjūčio 2 d. išleido dekretą, kuriuo patvirtino kongregaciją pagal vyskupijos teisę ir leido joms dėvėti drabužius.
Šiandien Gailestingojo Jėzaus seserų kongregaciją sudaro beveik penkiasdešimt vienuolinių namų, išsibarsčiusių po visą pasaulį.
Generaliniai namai
Ks. Kard. St. Wyszyńskiego gatvė 169, Gorzów Wlkp.
