PAAUKOJIMO NEKALTAJAI MARIJOS ŠIRDŽIAI AKTAS
https://www.vilnensis.lt/kovo-25-diena-rusijos-ir-ukrainos-paaukojimas-nekaltajai-marijos-sirdziai/
Kviečiame susipažinti su Popiežiaus žinia Pasaulinės ligonių dienos proga
Kviečiame pasiklaustyti Tarptautinės Konferencijos online, skirtos paminėti Karolio Wojtyłos 100-ąsisas gimimo metines: “Į ateitį su Jono Pauliumi II-uoju”.
Konferencijos verčiamos į anglų kalbą.
Kviečiame perskaityti Popiežiaus Pranciškaus žinią 29-osios Pasaulinės ligonių dienos progą (2021)
https://lvk.lcn.lt/naujienos/,441
Užtikrintas kelias į tikslą…
Senojo Testamento tikėjimo samprata reiškia ne tik Dievo egzistavimo pripažinimą, bet ir ištikimybę bei pasitikėjimą Juo kiekvienoje situacijoje ir ištikimybę Jo įsakymams, ištikimybę Dievui nepaisant žmogaus logikos.
Tikėjimo išpažinimo Senajame Testamente pavyzdys mums yra Abraomas (Pr 22). Dievas iš jo reikalauja keistų, sunkių ir nelogiškų dalykų. Ligoniai yra panašioje situacijoje kaip Abraomas, nes neįmanoma iki galo paaiškinti, kodėl ši liga pailetė mane, kodėl mano artimas žmogus serga nepagydoma liga, kodėl turiu išeiti dabar? Kaip visa tai galima suderinti su Dievo valia. Dievo, kuris yra mylintis Tėvas ir nori mano gėrio?
Dievas paprašė Abraomo paaukoti sūnų, kurį Jis pats jam davė ir kuriame davė visus pažadus Abraomui (pvz.: „Padarysiu tavo palikuonis gausius tarsi žemės dulkes“ Pr 13, 16). Abraomas yra ištikimybės Dievui iki galo pavyzdys. Net kai atrodo, kad Dievo valia prieštarauja pati sau. Žmogus turėtų likti ištikimas Dievui, nors tai ir sunku. Nors nesupranta, kodėl taip nutinka jo gyvenime. Jis turėtų pasitikėti Dievu. Dievas žino, ką daro. Nors Jo valią sunku paaiškinti, su ja reikia sutikti. O hospise kartu su Šv. Sesuo Faustina, nors kenčiu ir nesuprantu, kodėl sergu, sakau: Jėzau, pasitikiu Tavimi.
Kun. Andžejus – hospiso kapelionas
Credo
• Tikiu, kad kančia yra Dievo dovana
• Tikiu didele jo verte, nes pats Jėzus ją naudojo kaip aukščiausią meilės ir atlygio pasireiškimą
• Tikiu „priimta kančia“ kaip pašventinimo ir išganymo priemone – kitų ir savęs.
• Tikiu kančia – kvepiančia maldos smilkalais – kuri atveria dangų ir paguodžia Dievo Širdį
• Tikiu kančia kaip galingu apaštalystės ginklu
• Tikiu kančia – išgyvenamą su meile – norint gauti malonę
• Tikiu kančia – aukojamą su Kristumi – su šypsena veide.
Ji turi galią nuleisti ant žemės gydančią rasą sieloms, kurios yra šalia ir [toms, kurios iškeliavo] …
• Tikiu, kad kančia brandina sielą ir vysto ją išmintyje ir šviesoje
• Tikiu kančios galia, kuri pagyvina sielą nuolatiniame nuolankume ir išsižadėjime
• Tikiu, kad kančia yra meilės ir atsidavimo Dievui bei savo broliams augimas
• Tikiu, kad kančia yra priemonė atitraukti mus nuo visko, ką sako pasaulis, ir leisti gyventi palaimintame dangaus laukime
• Tikiu kančia, kuri leidžia gyventi draugiškai su Seserimi Mirtimi
• Tikiu kančia, kaip galingu ginklu, galinčiu mus nuginkluoti daugybėje gyvenimo sunkumų ir spyglių, nes kančia priverčia mus susimąstyti: „Kaip trumpai būsiu Žemėje!”
Amen. Aleliuja!
Iš ses. Marijos Alfonsos Bruno AR raštų (Ancelle Riparatrici del Sacro Cuore) Versta iš italų k.
KELRODŽIAI RŪPESTINGAI SLAUGYTOJAI
„Salus aegroti suprema lex est” – Paciento nauda yra aukščiausias įstatymas
(Hippocrates)
I. Atrask savo profesijos grožį ir suteik vertę tarnystei
– slaugydamas žmones, tarnauji Dievui.
II. Pamilk savo pareigas ir daryk tai, ką myli
– tarnavimas sergantiems yra Jūsų dalyvavimas Dievo meilėje žmonėms
III. Ieškok savo vietos prie sergančiojo lovos, o ne poilsio kambaryje
– Tavo darbas yra ypatingas tada kai esi šalia Paciento. Nesavanaudiškas gestas arba tiesiog buvimas šalia Paciento reiškia labai daug.
IV. Atlikdamas savo darbą matyk konkretų sergančiojo veidą
– slaugymas tai ne tik rutininės procedūros, bet visų pirmą ligiaverčių asmenų rūpestingas ryšis. Kiekvienas pacientas tai antras Tu! Meilė išeliminuoja išsiaukštinimą, kuris yra puikybės išraiška.
V. Žiūrėk iš Sergančiojo perspektyvos, jo gyvenimo, istorijos ir įvykių
– leisk Sergančiam būti savimi. Saugokis, kad tavo objetyvumas netaptų abejingumu ar diktatūra.
VI. Pasirūpink tuo, kad Seragantis jaustų, kadjisyra žmogus iki savožemiškogyvenimo pabaigos
– Pacientas tai ne liga ar neįgalumas, bet asmenybė, turinti troškimus ir svajones.
Neatiimk sergančiam jo žmogiškumo.
VII. Tegul Tavo bruožais būna konkretumas,kasdnieniškumasir paprastumas
– Sergantieji labiausiai jaučia mūsų meilę, kai juos maudome, maitiname, liečiame.
VIII. Gerbk Sergančiojo kančią ir skausmą
– nebūk kaip laukinis vilkas ar melagingas pranašas.
Slaugyti nereiškia kankinti, o paguosti nereiškia kalbėti banalybes ar pamokymus.
IX. Džiaukis kitų dėkingumu, bet nesureikšmink savęs
-sergantis nėra Tavo skolininkas, jis tai pat Tave apdovanoja ir praturtina. Tu esi dėl Jo, o jis dėl Tavęs.
X. Tegul nebūna Tavyje blogų nuotaikų, nebūk priklausomas nuo kitųžmoniųžodzių, elgesio ar orų kaitos
– nuolankumas ar dvasinis neturtas yra vaistas išdidžioms pretenzijoms
XI. Nevertink kitų, bet savo darbą
– mėgstame apkalbėti kitų klaidas, kad nuslėptume savasias. Ne pasitenkinimas savimi, bet sergančiojo gerovė yra svarbiausia.
XII. Pasirūpink savo savijauta
– surask laiko žavėtis muzika ir tyla, paukščiais ir vėju, žmonėmis ir malda.
Pastebėk parastus dalykus
Tam, kad galėtum pasirūpinti sergačiuoju būtina išsilaisvinti nuo savęs
Sukūrė: Hospiso savanoris Artur Adam Markevič